Miško maudynių nauda

Praktika, įkvėpta shinrin-yoku metodikos ir išplėtota japonų mokslininkų per daugiau nei 30 metų vykdytus tyrimus.

„Shinrin-yoku“ (anglų k. forest bathing) – taip japoniškai įvardijamos miško maudynės. Terminai „shinrin-yoku“ ir angliškasis „forest bathing“ pirmą kartą buvo oficialiai apibrėžti aplinkos medicinos specialisto, imunologo, miško medicinos eksperto dr. Qing Li 2007 m. tyrime.

Miško medicina apima miško ir žalių erdvių poveikį žmonių sveikatai. Tai tarpdisciplininis mokslas, apimantis alternatyviosios, aplinkos ir prevencinės medicinos sritis.

Miško maudynės – tai ne maudymasis miško upelyje, kaip galima pagalvoti pirmą kartą išgirdus. Nors, jei tik yra tinkamas vandens telkinys ir leidžia oro sąlygos, dalyviai drąsinami padaryti ir tai. Miško maudynėmis vadinamas maksimalus panirimas į miško atmosferą – visomis savo juslėmis.

Tyrimų metu japonų mokslininkai prof. Yoshifumis Miyazakis (Čibos universitetas) ir dr. Qing Li (Nippono medicinos mokykla) išgrynino miško naudą žmogaus sveikatai. Jie išsiaiškino, kad pasivaikščiojus miške:

  1. sumažėja kraujo spaudimas,
  2. sumažėja stresas (sumažėja streso hormonų kortizolio ir adrenalino kiekis, nuslopinama simpatinė nervų sistemą – „kovok arba bėk“ reakcija, suaktyvinama parasimpatinė nervų sistema – „ilsėkis ir atsigauk“ atsakas),
  3. pagerėja nuotaika, sumažėja nerimas,
  4. išauga gebėjimas susikaupti, net vaikams, kenčiantiems nuo dėmesio deficito ir hiperaktyvumo,
  5. sparčiau gyjama po operacijos ar ligos,
  6. padidėja energijos kiekis,
  7. pagerėja miegas,
  8. sustiprėja imuninės sistemos funkcija, nes organizme išauga natūraliųjų ląstelių žudikių (NK cells) kiekis.

Tokį miško poveikį užtikrina daug veiksnių – deguonis, fitoncidai, mikrobai, natūrali saulės šviesa, fraktalai, neigiami jonai.

Fitoncidai

Miško poveikis, visų pirma, siejamas su augalų išskiriamų lakiųjų bioaktyvių junginių – fitoncidų (gr. phyton – augalas + lot. caedo– žudau) poveikiu. Fitoncidai turi antimikrobinių, antiparazitinių, priešgrybinių savybių, mažina adrenalino kiekį, stiprina žmogaus natūralių ląstelių žudikių (natural killer cells) aktyvumą. Didžiausius kiekius išskiria spygliuočiai, ypač kadagiai. Fitoncidų kiekis miško ore kinta metų bėgyje, priklauso ir nuo temperatūros, kitų veiksnių. 

Mikrobai

„Vaikščiodami miške mes jaučiamės laimingesni dar ir todėl, kad įkvepiame dirvoje esantį komponentą – plačiai paplitusią, sveikatai nepavojingą bakteriją Mycobacterium vaccae. Teigiamą šios bakterijos poveikį beveik atsitiktinai atrado onkologė dr. Mary O’Brien iš Londono karališkosios Mardseno ligoninės. Dr. M. O‘Brien vykdė eksperimentą, kurio metu plaučių vėžiu sergantiems pacientams ši bakterija buvo suleidžiama, siekiant suaktyvinti jų imuninę sistemą ir padėti kovoti su liga.

Nors eksperimento metu nepavyko įrodyti, kad ši bakterija padeda kovoti su vėžiu, ji padarė netikėtą atradimą: įšvirkštus bakterijų, pastebimai pagerėjo pacientų gyvenimo kokybė. Pacientai džiaugėsi daug geresniu ūpu, energijos antplūdžiu ir geresne kognityvine funkcija.

Po kelerių metų mokslininkai iš Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) įšvirkštė M. vaccae bakterijų pelėms, siekdami išsiaiškinti, kodėl žmonės susirgę dažnai tampa prislėgti. Paaiškėjo, kad minėtos bakterijos pelių elgesį veikia lyg antidepresantai.

Tai jau savaime yra įdomu, bet mokslininkai atrado dar vieną dalyką. Paaiškėjo, kad aktyvuotieji neuronai susiję su imunine sistema, o tai parodo, kad imuninė sistema glaudžiai susijusi su emocijomis. Kitaip tariant, dirvožemis stimuliuoja imuninę sistemą, o suaktyvinus imuninę sistemą mes jaučiamės laimingi. Kaskart, kai kasame žemę darže ar valgome joje užaugintas daržoves, į mūsų organizmą patenka M. vaccae bakterijų, kurios suaktyvina minėtąjį mechanizmą.“ (Ištrauka iš dr. Qing Li knygos „Miško maudynės“).

Deguonis

Savaime suprantama, kad miške jo natūraliai daugiau. 

Natūrali saulės šviesa – ir diabeto prevencijai

Reguliarus buvimas ryškioje natūralioje šviesoje didina vitamino D kiekį ir diabetu sergantiems pacientams mažina cukraus kiekį kraujyje (F. E. Kuo tyrimas 2010).

Neigiami jonai

„Miško kvapai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl būdami miške gerai jaučiamės. Bet ore esama dar kai ko, kas leidžia mums geriau jaustis gamtoje, tai, ko mes negalime užuosti – tai ore esantys neigiami jonai. Jonai – tai ore esančios elektringosios dalelės. Jos gali turėti teigiamą ir neigiamą krūvį. Neigiami jonai yra gerieji, sakoma, kad jie suteikia energijos, atgaivina, padidina proto aiškumą ir stiprina geros savijautos pojūtį. Lauke yra daug daugiau neigiamų jonų nei patalpose. Jų itin daug miškuose ir prie krioklių, upių ir upelių.

Šalia krioklio ore gali būti iki 100 000 neigiamų jonų kubiniame centimetre, o biuro ore jų gali būti vos keli šimtai kubiniame centimetre. Todėl nenuostabu, kad pasivaikščiojimas prie krioklio suteikia mums tiek jėgų! Pasivaikščioję prie upės ar upelio, gausite didžiausią kiekį neigiamų jonų, energijos lygis išaugs.

Neigiami jonai padidina proto aiškumą ir sustiprina geros savijautos pojūtį.“ (Ištrauka iš dr. Qing Li knygos „Miško maudynės“)

Fraktalai

„Moksliškai įrodyta, kad begaliniai gamtos raštai mus atpalaiduoja, netgi jei raštas yra labai sudėtingas. Richardas Tayloras, fizikos, psichologijos ir menų profesorius (Medžiagų mokslo institutas JAV), atliko daugybę mokslinių tyrimų. Naudodamas akių stebėjimo įrangą ir smegenų aktyvumą matuojančius įrenginius jis stebėjo, kas vyksta kai žiūrime į fraktalų raštus, ir nustatė, kad esame instinktyviai linkę reaguoti į gamtoje esančius fraktalus, o žiūrėjimas į tokius natūraliai atsikartojančius vaizdinius gali sumažinti emocinę įtampą net iki 60 proc.

Žiūrėjimas į natūralius fraktalų raštus gali sumažinti stresą iki 60 proc.

Pro. R. Tayloras atrado, kad vizualiai gamtos pasaulio raštus mes puikiai atpažįstame.  Kadangi mūsų evoliucija vyko gamtiniame kraštovaizdyje, tokią informaciją gebame apdoroti itin lengvai. Ir šis gebėjimas veikia atpalaiduojančiai. Mums malonu žiūrėti į gamtos raštus, nes mums jie gerai pažįstami!“ (Iš dr. Qing Li knygos „Miško maudynės“) 

Kiek ir kaip miške būti, kad nauda būtų optimaliausia:

  • vaikštinėti bent 2 valandas,
  • nueiti ne daugiau nei 2 km, neskubėti, nepavargti, nes skubant pradės išsiskirti streso hormonas kortizolis,
  • suaktyvinti jutimus (regą, klausą, uoslę, lytėjimą, skonį), miške būti sąmoningai, nesiblaškant, neužsiimant pašalinėmis veiklomis.

Miško maudynių metodika pagrįsta mokslinėmis teorijomis apie gamtos naudą žmogaus fizinei, psichinei sveikatai ir bendrai savijautai bei gerovei: biofilijos hipoteze, dėmesio atkūrimo teorija, „Vaizdo pro langą“ tyrimu:

Biofilijos hipotezė

Idėja, kad žmonės turi biologinį poreikį panirti į gamtą, vadinama biofilija, iš graikų kalbos žodžio biophilia, reiškiančio „meilę gyvenimui ir viskam, kas gyva šiame pasaulyje.“ Šią sąvoką 1984 m. išpopuliarino amerikietis biologas E. O. Wilsonas. Jo manymu, kadangi mes, kaip rūšis, vystėmės gamtoje, mums būdingas biologinis ryšio su gamta poreikis. Mylime gamtą, nes išmokome mylėti tai, kas padėjo mums išgyventi. Gamtoje mums gera, nes būtent gamtoje mes gyvenome didžiąją savo egzistavimo šioje planetoje dalį. Meilė gyvajai gamtai mumyse nulemta genetiškai, ji įrašyta į mūsų DNR. Ši artuma ir yra mūsų sveikatos pamatas. Ryšys su gamta toks pat svarbus mūsų gerai savijautai kaip sveika mityba ir reguliarus judėjimas. „Mūsų egzistavimas priklauso nuo šio poreikio, iš jo nuausta mūsų dvasia, jo srovės atneša viltį“, – rašė E. O. Wilsonas. Esame glaudžiai susiję su gyvąja gamta – kai būname joje, mūsų sveikata gerėja, ir atvirkščiai, kai prarandame ryšį su gamta, mūsų sveikata nukenčia.

Dėmesio atkūrimo teorija

Kaplanų dėmesio atkūrimo teorija (angl. Attention Restoration Theory, Kaplan, R. and Kaplan, S. 1989; Kaplan 1995). Ši teorija teigia, jog buvimas žaliosiose erdvėse ypač teigiamai veikia žmonių sveikatą, padeda ją susigrąžinti ir stiprinti. Triukšmingoje, stresinėje miesto ar biuro aplinkoje mes turime sutelkti valingą dėmesį, o natūralioje aplinkoje, gamtoje, dėmesys būna nevalingas – jis atsiranda be išankstinio tikslo, jam palaikyti nereikia pastangų. Todėl gamtos aplinkoje pailsi ne tik kūnas, bet ir protas.

Vaizdas pro langą

Vieną iš svarbiausių tyrimų, parodančių, kaip gamta padeda mums gyti, atliko JAV sveikatos priežiūros įstaigų dizaino profesorius Rogeris Ulrichas. Žinomiausias jo devintojo dešimtmečio pradžios straipsnis „Vaizdas pro langą turi įtakos atsigavimo po operacijos trukmei“ („View through a Window May Influence Recovery from Surgery“): kuriame analizuojama informacija apie pacientus, kuriems buvo atlikta pilvo ertmės operacija. Jam kėlė susirūpinimą tai, kad vieni pacientai po operacijos greit pasveikdavo ir galėdavo anksčiau grįžti namo, o kitiems tekdavo ligoninėje praleisti viena ar dviem savaitėmis ilgiau. Paauglystėje R. Ulrichas pats daug sirgo – jam kartodavosi inkstų negalavimai, tad jis daug savaičių praleido namuose, lovoje. Tomis dienomis jį gelbėjo vaizdas į didelę pušį, kuri augo už lango. Tai prisiminus jam kilo klausimas, ar atsigavimo po operacijos trukmė nėra susijusi su vaizdu, kurį pacientas mato pro langą: pro vienų palatų langus matėsi žaliosios zonos ar šiaip medžiai, pro kitų – plytų siena.

Paaiškėjo, kad pacientai, kurie pro palatos langus matė medžius, po operacijos atsigaudavo greičiau nei tie, kurie matė sieną. Palatose su vaizdu į sieną gulintiems pacientams reikėjo daugiau nuskausminamųjų vaistų, jie ilgiau užsibūdavo ligoninėje, be to, jautėsi labiau prislėgti.

Vėliau R. Ulrichas atliko tyrimą Švedijos ligoninėje: intensyviosios priežiūros skyriuje po širdies operacijos gydomiems pacientams jis atsitiktine tvarka paskirstė tam tikrų vaizdų arba nuotraukų rinkinius. Pacientai, kuriems buvo rodomi plačios, medžiais apaugusios gatvės vaizdai, gijo greičiau ir sklandžiau, jiems reikėjo mažiau vaistų nuo skausmo, jie  jautė mažiau nerimo. Vėliau buvo atlikta ir daugiau tyrimų, kurie įrodė, kad palatoje su vaizdu į gamtą sveikstama greičiau ir sklandžiau. Pacientams, kurie pro langą mato žalumą, po operacijos reikia mažiau vaistų, jie iš ligoninės yra išrašomi greičiau, nei tie pacientai, kurie guli palatoje be lango arba su langu į kito pastato sieną.

Kviečiu į miško maudynes – tai lėtas buvimas miške, patiriant jį per visus penkis pojūčius. Įrodyta, kad toks buvimas miške užkerta kelią daugeliui ligų, ramina, suteikia džiaugsmo, laimės pojūtį. Tai moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną ir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi

Bendraukime

Instagram