2021 Rugpjūčio paskutinę savaitę vyko jau 4-asis Miško festivalis Anykščių miškuose. Kūrėjai eksperimentavo su festivalio formatu ir bendros kūrybos ribomis. Išsiilgę gyvo bendravimo ir darnaus sugyvenimo, jie sukūrė erdvę kūrybiškoms sieloms atitrūkti nuo skaitmeninio pasaulio, panyrant į mišką ir betarpišką bendrystę. Atviras kvietimas pritraukė keliasdešimt svečių į kūrybines festivalio stovyklas XIX a. sodyboje, Šimonių girioje, kurioje interneto ryšys lėtesnis už sraigę. Dalyviai dienas ir naktis leido naujų bičiulių draugijoje, gyveno palapinėse miško prieglobstyje, maudėsi Šventosios upėje, gėrė šaltinio vandenį, kaitinosi dūminėje pirtyje, kepė ant laužo zefyrus (angl. marshmallows) ir šildėsi prie ugnies tipyje iki kol iškrisdavo ant pievų ryto rasa.
Viena iš stovyklų – kūrybinė rezidencija sukvietė įvairių sričių menininkus, atlikėjus, tyrėjus, kurie savaitę praleido miške, ieškojo sugyvenimo su savimi, aplinkiniais, gamta ir pasinėrė į bendrą kūrybą bei diskusijas apie ekologinę kultūrą. Rezidencijos dalyviai leidosi į naujas patirtis, kurios padėjo giliau panirti į mišką. Tai – miško maudynės, pėdsekystės ir buveiniavimo žygis, laukinių augalų pažinimas ir maisto gaminimas ant ugnies.
Miško festivalis
