Pratarmė

Amosas Cliffordas – vienas įtakingiausių miško terapijos ekspertų JAV – knygoje „Miško terapija: praktinis miško maudynių vadovas“ jautriai ir poetiškai aprašo savo sukurtą ir išplėtotą vakarietiškąjį miško terapijos modelį. Įkvėptas japonų shinrin-yoku arba „miško maudynių“ praktikos, šis modelis pagrįstas japonų ir kitų šalių mokslininkų tyrimų apie teigiamą miško poveikį sveikatai rezultatais bei ilgamete jo ir jo kolegų patirtimi vedant patyrimines praktikas miške.

Miško maudynės yra viena iš gamtos terapijų, padedančių sugrąžinti šiuolaikinį žmogų į gamtą. Intuityviai jaučiame, o ir moksliniai tyrimai patvirtina, kad gamtoje atsigauname, sveikstame, stiprėjame. Deja, tyrimai taip pat rodo, kad gamtoje žmonės praleidžia vis mažiau laiko. Tampame ne vien miestų, bet ir patalpų civilizacija, o tai kenkia ne tik mūsų kūnui, bet ir psichikai (PSO duomenimis, 350 mln. žmonių kenčia nuo depresijos).

Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Hanas savo knygoje „Nuovargio visuomenė“ rašo, kad šiuolaikinėje pasiekimų visuomenėje, kurioje visuotine prievole tapo realizuoti save, didžiausia rykštė yra depresija, perdegimas, nerimo sutrikimai. Anot jo, mes išnaudojame patys save, o didžiausią pavojų mums jau seniai kelia ne laukiniai žvėrys, o mūsų pačių psichika. Nustoti nuolat skubėti ir persidirbti, pasak filosofo, galime tik nurimę ir nustoję be perstojo veikti. Tačiau nurimti šiame technologijų amžiuje, kai visą parą esame pasiekiami komunikacijos ir informacijos srautų, kai mus kankina infomanija (priklausomybė nuo informacijos) ir FOMO (baimė praleisti ką nors svarbaus), nėra lengva.

Cliffordo aprašyta miško maudynių struktūra, nesudėtingų pratimų miške, vadinamų kvietimais, seka veiksmingai padeda kūnui sulėtėti ir nurimti, paskatina atsipalaiduoti ir pajusti lengvumą. Knygoje daugiau nei 50 kvietimų, tačiau, kaip teigia autorius, reguliariai praktikuojant miško maudynes, dėmesingai stebint aplinką pasitelkus vaizduotę, ilgainiui kvietimus nesunku kurti ir patiems.

Autorius pristato svarbiausius miško ir apskritai gamtos naudą pagrindžiančius tyrimus, tačiau mišką jis mato ne vien per naudos žmogui prizmę. Gamtos pasaulis jam – gyvas, sąmoningas, o mes – ne jo valdovai, o dalis. Miškas – ne šiaip vieta praktikai. Jis tarsi patyrimo partneris mus moko, palaiko ir, jei reikia, suteikia užnugarį. Knygoje kalbama apie abipusio ryšio svarbą – leisti miškui pasirūpinti mumis, kad mes galėtume pasirūpinti juo. „Mes, žmonės, esame gamtos dalis, tad negalime išvengti pasekmių tų traumų, kurias patys jai ir darome. Žmonės ir miškai gali gyti tik kartu, o gydo mus abipusis ryšys. Šią nepaprastą misiją gali itin veiksmingai padėti įgyvendinti miško maudynės“, – rašo autorius.

Norvegų filosofas Arne Naessas, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjęs socialinį Giliosios ekologijos judėjimą, teigia, jog norint, kad žmonės nustotų gamtą laikyti vien ištekliais ir pradėtų vertinti jos prigimtinę vertę, ekologinių idėjų nepakanka – reikia ekologinių jausmų bei veiksmų, kad galėtume puoselėti bręstančią ekologinę tapatybę. A. Cliffordo miško maudynių modelis – tai dar ir jo ilgametės budistinės meditacijos praktikos bei Šiaurės Amerikos indėnų pasaulėžiūros įkvėptas iniciacijos ritualas šiuolaikiniam žmogui, padedantis ugdytis ekologinę tapatybę per gamtos patyrimą ir abipusio ryšio su ja stiprinimą, taip pat skatinantis ekologinius veiksmus – saugoti ir  puoselėti.

Mums, lietuviams, toks ritualas artimas ir suprantamas. Mūsų protėviai jautė medžių bei miško svarbą: anot mitologo Gintaro Beresnevičiaus, medis lietuviui buvo tarpininkas tarp žmonių ir dievų pasaulio, šventosiose giriose jie ieškojo prieglobsčio ir aukštesnių jėgų užtarimo.

Įdomu, kad Lietuvoje mes turėjome ir miško terapijos užuomazgų dar XIX a. pabaigoje. Tiesa, ta praktika tuo metu nebuvo taip vadinama, o ir vietovė – Juodkrantė – tada priklausė Vokietijai. Istorikė Nijolė Strakauskaitė savo knygoje „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ rašo, kad XIX–XX a. sandūroje dėl unikalaus miškingo kraštovaizdžio čia buvo įkurtas vienas pirmųjų kurortų, reklamuojamas net ne kaip jūros, o kaip klimato kurortas, tyro oro kurortas, ir dėl to sveikatintis čia atvykdavo visų pirma kvėpavimo takų ir nervų negalavimais besiskundžiantys pacientai. Jiems itin tiko tai, kad Juodkrantė iš trijų pusių apsaugota aukštų kopų ir miško, o tai lemia švelnų šios vietos mikroklimatą, „persmelktą lyg balzamo girios kvapų“. Buvo rašoma, kad pasivaikščiojimai šiame pasakų miške yra „tikras geros nuotaikos ir sveikatos šaltinis“. Taigi, jau tais laikais akcentuotas teigiamas Juodkrantės miško poveikis sveikatai ir savijautai. Juodkrantės sengirėje vokiečiai įrengė 40 km rekreacinių takų, kurie išliko iki mūsų laikų.

Kviečiu prisiminti tai, ką visuomet žinojome, bet galbūt primiršome, ir šią knygą ne vien skaitykime, bet ir išbandykime joje siūlomus kvietimus. Išeikime į mišką pabūti kitaip – lėčiau, smalsiau, dėmesingiau, neskaičiuodami nei žingsnių, nei laiko, be jokių ambicingų tikslų. Kaip vaikystėje. A. Cliffordas rašo: „Pasitikėkite mišku: jis jus nuves ten, kur patirsite visa, kas kalbės būtent jums. Nėra jokio reikalo miško maudynių paversti išskirtiniu dvasiniu patyrimu. Jei bandysite jas paversti dzenu, užkirsite kelią dzenui. Atsipalaiduokite ir pasinerkite į tai, kas duota.“

Mila Monk, knygos vertėja, miško maudynių gidė, Miško terapijos ir edukacijos centro vadovė

Knygos

Miško maudynės

Kartu su Rasa Monkevičiene į lietuvių kalbą išversta vieno iš miško terapijos pradininkų, japonų mokslininko Qing Li knyga „Miško maudynės. Shinrin-yoku“.

„Miško maudynės“ yra pirmoji autoriaus knyga, skirta plačiajai visuomenei. Joje aprašomi ir dr. Qing Li, ir kitų mokslininkų, tyrinėjančių gamtos poveikį žmogui, tyrimų rezultatai ir duomenys. Ji parašyta paprastu, suprantamu stiliumi. Pateikiama patarimų ir rekomendacijų, kaip miške būti sąmoningai, kad tai fizinei ir psichinei sveikatai, savijautai teiktų kuo daugiau naudos. Nagrinėjamas ne tik miško, bet ir miesto parkų, kambarinių augalų, ir net iš medžių pagamintų eterinių aliejų poveikis.

Japonų imunologas, miško medicinos ekspertas ir pradininkas dr. Qing Li daug metų studijuodamas miško poveikį žmogaus sveikatai įrodė, kad buvimas tarp medžių mažina kraujospūdį ir stresą, didina energijos kiekį, stiprina imunitetą ir net padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų. Savo kitoje mokslinėje knygoje „Miško medicina“ („Forest Medicine“) jis surašė savo ilgamečių tyrimų, susijusių su teigiamu medžių išskiriamų dalelių poveikiu žmogaus organizmui, rezultatus, publikavo nemažai tai įrodančių mokslinių straipsnių.

Dr. Qing Li yra Japonijos Miško medicinos draugijos prezidentas, Tarptautinės gamtos ir miško medicinos draugijos viceprezidentas ir vienas iš Miško terapijos draugijos Japonijoje direktorių.

PIRKTI
knyga

Miško terapija

Amoso Cliffordo, vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų, sukurtas ir išplėtotas vakarietiškasis miško maudynių metodas – tai fizinę ir emocinę sveikatą ir kūno bei proto ramybę grąžinantis ritualas šiuolaikiniam skubančiam, nuo technologijų priklausomam, lėtinio nuovargio ir nerimo kamuojamam žmogui.

Ši knyga apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu –akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Ryšiui su gamta puoselėti reikia to paties kaip ir žmonių santykiams – smalsumo, dėmesio ir reguliarumo. Svarbiausia – kokybiškam santykiui reikia laiko. A. Cliffordas kviečia ugdytis įprotį reguliariai išeiti į gamtą ir niekieno netrukdomiems lėtai, dėmesingai, smalsiai ją tyrinėti ne tik penkiais gerai žinomais pojūčiais, bet ir intuicija, vaizduote ir švelnia širdimi.

Knygoje yra daugiau nei penkiasdešimt autoriaus ir jo kolegų, miško maudynių gidų, sukurtų ir išbandytų kvietimų – laisvos formos pratimų miške, kurie padeda pasinerti į dabarties akimirką, iki galo išjausti miško atmosferą, atsipalaiduoti ir pailsėti. Toks buvimas miške skatina pastabumą ir kūrybingumą, tad ilgainiui kvietimus išmoksite kurti patys ir veiklos miške tikrai nepritrūksite:

„Miške apstu kvietimų. Žolė kviečia atsigulti. Debesys kviečia juos stebėti. Vanagas kviečia ištiesti rankas lyg sparnus ir žengti tarytum skrendant. Stati tako atkarpa kviečia sulėtinti tempą ir stebėti, kaip pavyksta išlaikyti gravitacijos centrą. Sliekas siūlo patyrinėti dirvą. Šie kvietimai paprasti, juos lengva pastebėti“, – rašo autorius.

Tereikia pažadinti savo vaizduotę, atsipalaiduoti ir žaisti – „šokti su mišku lyg su partneriu“. Žaisdami nė nepastebėsime, kaip gyjame nuo netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų, kaip mažėja nerimastingumas, lengvėja rūpesčių našta ir mažėja atskirtis tarp mūsų ir gamtos. Ir kaip natūraliai kyla noras gamtą pažinti, puoselėti ir ja rūpintis.

PRATARMĖ
PIRKTI
knyga