KVIEČIU Į MIŠKO MAUDYNES

Tai lėtas buvimas miške, patiriant per visus penkis pojūčius. Įrodyta, kad toks buvimas miške užkerta kelią daugeliui ligų, ramina, suteikia džiaugsmo, laimės pojūtį. Tai moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną ir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi.

Ta ne maudymasis miško upelyje, kaip galima pagalvoti pirmą kartą išgirdus. Nors, jei tik yra tinkamas vandens telkinys ir leidžia oro sąlygos, dalyviai drąsinami padaryti ir tai. Miško maudynėmis vadinamas maksimalus panirimas į miško atmosferą – visomis savo juslėmis. Tyrimų metu japonų mokslininkai prof. Yoshifumis Miyazakis (Čibos universitetas) ir dr. Qing Li (Nippono medicinos mokykla) išgrynino miško naudą žmogaus sveikatai. Jie išsiaiškino, kad pasivaikščiojus miške:

  • sumažėja stresas (sumažėja streso hormonų kortizolio ir adrenalino kiekis, nuslopinama simpatinė nervų sistemą – „kovok arba bėk“ reakcija, suaktyvinama parasimpatinė nervų sistema – „ilsėkis ir atsigauk“ atsakas),
  • išauga gebėjimas susikaupti, net vaikams, kenčiantiems nuo dėmesio deficito ir hiperaktyvumo,
  • sustiprėja imuninės sistemos funkcija, nes organizme išauga natūraliųjų ląstelių žudikių (NK cells) kiekis.
  • sumažėja kraujo spaudimas,
  • pagerėja nuotaika, sumažėja nerimas,
  • sparčiau gyjama po operacijos ar ligos,
  • padidėja energijos kiekis,
  • pagerėja miegas,

KIEK IR KAIP MIŠKE BŪTI, KAD NAUDA BŪTŲ OPTIMALIAUSIA?

Pro. R. Tayloras atrado, kad vizualiai gamtos pasaulio raštus mes puikiai atpažįstame.  Kadangi mūsų evoliucija vyko gamtiniame kraštovaizdyje, tokią informaciją gebame apdoroti itin lengvai. Ir šis gebėjimas veikia atpalaiduojančiai. Mums malonu žiūrėti į gamtos raštus, nes mums jie gerai pažįstami!“ (Iš dr. Qing Li knygos „Miško maudynės“) . Tad vaikštinėti miške patariama bent 2 valandas, nueiti ne daugiau nei 2 km. Neskubėti, nepavargti, nes skubant pradės išsiskirti streso hormonas kortizolis. Suaktyvinti jutimus (regą, klausą, uoslę, lytėjimą, skonį), miške būti sąmoningai, nesiblaškant, neužsiimant pašalinėmis veiklomis.

MIŠKO POVEIKĮ UŽTIKRINA DAUG VEIKSNIŲ

FITONCIDAI

Miško poveikis, visų pirma, siejamas su augalų išskiriamų lakiųjų bioaktyvių junginių – fitoncidų (gr. phyton – augalas + lot. caedo– žudau) poveikiu. Fitoncidai turi antimikrobinių, antiparazitinių, priešgrybinių savybių, mažina adrenalino kiekį, stiprina žmogaus natūralių ląstelių žudikių (natural killer cells) aktyvumą. Didžiausius kiekius išskiria spygliuočiai, ypač kadagiai. Fitoncidų kiekis miško ore kinta metų bėgyje, priklauso ir nuo temperatūros, kitų veiksnių. 

NEIGIAMI JONAI

Miško kvapai – viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl būdami miške gerai jaučiamės. Bet ore esama to, ko užuosti negalime – tai ore esantys neigiami jonai. Jonai – elektringosios dalelės, galinčios turėti teigiamą ir neigiamą krūvį. Neigiami jonai yra gerieji, sakoma, kad jie suteikia energijos, atgaivina, padidina proto aiškumą ir stiprina geros savijautos pojūtį. Lauke yra daug daugiau neigiamų jonų nei patalpose. Jų itin daug miškuose ir prie krioklių, upių ir upelių.

Šalia krioklio ore gali būti iki 100 000 neigiamų jonų kubiniame centimetre, o biuro ore jų gali būti vos keli šimtai kubiniame centimetre. Todėl nenuostabu, kad pasivaikščioję prie upės ar upelio, gausite didžiausią kiekį neigiamų jonų, energijos lygis išaugs.

Neigiami jonai padidina proto aiškumą ir sustiprina geros savijautos pojūtį.
(Ištrauka iš dr. Qing Li knygos „Miško maudynės“)

NATŪRALI SAULĖS ŠVIESA IR DEGUONIS

Reguliarus buvimas ryškioje natūralioje šviesoje didina vitamino D kiekį ir diabetu sergantiems pacientams mažina cukraus kiekį kraujyje (F. E. Kuo tyrimas 2010). Ir žinoma, savaime suprantama, kad miške jo natūraliai daugiau. 

MIKROBAI

Vaikščiodami miške mes jaučiamės laimingesni dar ir todėl, kad įkvepiame dirvoje esantį komponentą – plačiai paplitusią, sveikatai nepavojingą bakteriją Mycobacterium vaccae. Teigiamą šios bakterijos poveikį beveik atsitiktinai atrado onkologė dr. Mary O’Brien iš Londono karališkosios Mardseno ligoninės. Dr. M. O‘Brien vykdė eksperimentą, kurio metu plaučių vėžiu sergantiems pacientams ši bakterija buvo suleidžiama, siekiant suaktyvinti jų imuninę sistemą ir padėti kovoti su liga.

Nors eksperimento metu nepavyko įrodyti, kad ši bakterija padeda kovoti su vėžiu, ji padarė netikėtą atradimą: įšvirkštus bakterijų, pastebimai pagerėjo pacientų gyvenimo kokybė. Pacientai džiaugėsi daug geresniu ūpu, energijos antplūdžiu ir geresne kognityvine funkcija.

Po kelerių metų mokslininkai iš Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) įšvirkštė M. vaccae bakterijų pelėms, siekdami išsiaiškinti, kodėl žmonės susirgę dažnai tampa prislėgti. Paaiškėjo, kad minėtos bakterijos pelių elgesį veikia lyg antidepresantai.

Tai jau savaime yra įdomu, bet mokslininkai atrado dar vieną dalyką. Paaiškėjo, kad aktyvuotieji neuronai susiję su imunine sistema, o tai parodo, kad imuninė sistema glaudžiai susijusi su emocijomis. Kitaip tariant, dirvožemis stimuliuoja imuninę sistemą, o suaktyvinus imuninę sistemą mes jaučiamės laimingi. Kaskart, kai kasame žemę darže ar valgome joje užaugintas daržoves, į mūsų organizmą patenka M. vaccae bakterijų, kurios suaktyvina minėtąjį mechanizmą.
(Ištrauka iš dr. Qing Li knygos „Miško maudynės“).

FRAKTALAI

Moksliškai įrodyta, kad begaliniai gamtos raštai mus atpalaiduoja, netgi jei raštas yra labai sudėtingas. Richardas Tayloras, fizikos, psichologijos ir menų profesorius (Medžiagų mokslo institutas JAV), atliko daugybę mokslinių tyrimų. Naudodamas akių stebėjimo įrangą ir smegenų aktyvumą matuojančius įrenginius jis stebėjo, kas vyksta kai žiūrime į fraktalų raštus, ir nustatė, kad esame instinktyviai linkę reaguoti į gamtoje esančius fraktalus, o žiūrėjimas į tokius natūraliai atsikartojančius vaizdinius gali sumažinti emocinę įtampą net iki 60 proc.

MIŠKO MAUDYNĖS IR RENGINIAI ARTIMIAUSIU METU

No event found!