Esu Mila Monk-serifikuota miško maudynių ir terapijos gidė. Tikiu, kad miškas gydo ne tik pasimetusias emocijas, bet ir leidžia kūnui gyti pačiam.

 

Šią terapiją pamilau dėl daugelio priežasčių: ji padėjo man atsigauti po profesinio perdegimo ir suprasti miško svarbą miesto žmogaus emocinei bei fizinei sveikatai. Ši kelionė prasidėjo tada, kai vieną rytą po mano namų langais buvo iškirsta daug medžių. Tušti ir negyvi namų langai pradėjo slėgti. Ieškodama būdų, kaip išlipti iš slogios nuotaikos, intuityviai pradėjau leisti daugiau laiko gamtoje, o sužinojusi apie japonišką shinrin-yoku – miško maudynių – metodiką ir ją išbandžiusi praktikoje, greitai pajutau palengvėjimą. Grįžo ramybė ir gyvenimo džiaugsmas.

 

Bandydama išsiaiškinti, ar tikrai gamta (ar jos nebuvimas) turi įtakos žmogaus būklei, atradau nemažai tai patvirtinančių tyrimų, tarp jų ir atliktus šios knygos autoriaus, japonų mokslininko dr. Qing Li.

 

“Šiuolaikinio žmogaus problemų šaknys glūdi susvetimėjime nuo gamtos – terpės, kurioje žmonija vystosi milijonus metų, kuri įrašyta į mūsų genetiką. Užsidarę biuruose ir butuose, didžiąją savo gyvenimo dalį, net ir bendravimą perkėlę į virtualią erdvę, mes ne tik daugiau sergame fizinėmis ir psichinėmis ligomis. Vis labiau pervargstame ir nebepastebime natūralios aplinkos, nors ji mums būtina, kad išgyventume.” – kalba autorius.

 

2019 rudenį baigiau Miško terapijos instituto mokymus ir tapau pirmąja sertifikuota miško maudynių ir terapijos gide bei oficialia instituto atstove Lietuvoje.

Whatsapp

Vedu miško maudynių praktikas Vilniaus ir kituose Lietuvos miškuose. Miško terapija – lėtas buvimas miške, patiriant jį per visus penkis pojūčius – užkerta kelią daugeliui ligų, ramina, suteikia džiaugsmo, laimės pojūtį. Tai moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną iir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi.

 

Sveikas, pailsėjęs žmogus paprastai nenori niokoti to, su kuo jį sieja teigiamas ryšys. Miškas gydo ir kuria ryšį su viskuo ,kas gyva aplink mus.Miško terapijos užsiėmimus organizuoju jau trejus metus ir susidomėjimas šia terapija vis auga. Šį susidomėjimą visame pasaulyje dar labiau paskatino pastarųjų metų pandemija, kai išeiti buvo galima tik į gamtą. Beje, pasirodo vis daugėja tyrimų, kuriuose nagrinėjama miškų ir žaliųjų erdvių įtaka sergamumui COVID 19. Tyrimų išvados drąsiai teigia, kad žmogus kasdien matydamas žalumą yra labiau atsparus ne tik fiziškai, bet ir emciškai. Žmonės išsiilgę gamtos, ieško būdų, kaip dar joje būti, o miško terapija yra būdas gamtoje būti sąmoningai ir dėmesingai. Ši terapija yra mokslu pagrįsta sveikatinimo metodika, ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną per pojūčius ir pasijusti visapusiškai gyvam – gyvo pasaulio gyva dalimi. Kai sąmoningai būname miške, ilgainiui tampame atidesni, pastabesni, užmezgame ryšį su aplinka. O sveikas ir pailsėjęs žmogus paprastai nenori niokoti to, su kuo jį sieja teigiamas ryšys. Tad miško terapija veikia ne tik kaip ligų prevencija, geros savijautos bei kūrybiškumo skatinimas, bet ir ugdo atjautą bei atsakomybę, norą rūpintis aplinka, ją saugoti.

Mano tikslas – įkvėpti žmones daugiau laiko leisti gamtoje, jaučiantis ne jos šeimininkais, o jos dalimi, ir iš jos semtis sveikatos, geros savijautos bei įkvėpimo.