emocine sveikata

Gamtos terapijos nauda įrodyta jau praeito amžiaus pabaigoje. Japonijoje kilusios miško maudynės padeda sumažinti streso hormonus, nerimą, gydo nuo ADHD sutrikimo, stiprina imunitetą ir gerina miegą. Naujausioje laidos serijoje susitinkame pasikalbėti su viena iš miško terapijos Lietuvoje pradininkių Mila Monk, kuri plačiau papasakojo apie šią sparčiai populiarėjančia terapijos formą.

– Mila, kaip jūsų gyvenime atsirado miško maudynės?

– Terapija susidomėjau ne iš gero gyvenimo, o tada kai perdegiau profesionaliai ir pradėjau ieškoti būdų kaip atsigauti po perdegimo. Vienas iš veiksmingiausių būdų kaip atsigaunama nuo perdegimo yra gamtos terapijos, jų yra įvairių, o miško terapija yra viena iš jų.

– Tai gamtos terapija turi daugiau šakų, o miško yra viena iš jų?

– Taip, gamtos terapija yra tas pats kas eko terapija. Jų yra įvairių rūšių ir dabar kuo toliau tuo plačiau taikoma. Iš esmės taip yra dėl to, kad mes labai sparčiai tolstam nuo gamtos. Pavyzdžiui, 10-ies metų vaikas jau gali atskirti 200 populiariųjų prekės ženklų, bet jis nepažįsta medžių rūšių savo kieme. Dėl to populiarėja ekskursijos į gamtą. Mūsų protėviams tai buvo savaime suprantama ir niekas ekskursijų į gamtą nerengdavo ir gamtos terapijų nerengdavo nes būdavo savaime suprantama gydytis gamta, vaistažolėmis. Mums tai nėra suprantama, todėl atsiranda tokie dirbtiniai būdai mus sugrąžinti į gamtą kaip gamtos terapija.

 

Visos tautos turi gamtos pajautimą, gydosi gamta, bet japonai buvo patys pirmieji, kurie nusprendė moksliškai ištirti, kaip gamtoje pasikeičia žmogaus organizmo ir psichikos parametrai. Miško terapija ir atsirado Japonijoje. Ji atsirado kaip visuomenės sveikatos programa, susijusi su miško poveikiu gyventojų sveikatai, ji buvo inicijuota ir finansuota valstybiniu lygmeniu, labai daug milijonų buvo investuota. 1982-ais metais prasidėjo tyrimai.

– Panašiu metu prasidėjo ekologinis budimas visame pasaulyje, žmonių bandymas grįžti į gamtą po industrializacijos.

– Taip, tuo maždaug metu ir vakarų pasaulyje buvo išleista knyga „Biofilija“ Edward’o Wilson’o ir nuo to prasidėjo visas biofilinio dizaino judėjimas, gamtos mokyklos, miško mokyklos. Japonai turėjo didelę problemą tuo metu, buvo labai sustiprėjusi urbanizacija ir buvo rasta sąsajų, kad dėl urbanizacijos gyventojai pradėjo sirgti streso sukeltom ligom. Persikėlus į didelį miestą iš kaimo vietovės, pasikeičia tavo gyvenimo būdas, todėl buvo nuspręsta gyventojus grąžinti į gamtą ir tirti jos poveikį.

 

Taip buvo įsteigtos pirmosios miško terapijos bazės garsioje Akasavos girioje, Jokušimos sengirėj. Atvažiuodavo mokslininkas su, pavyzdžiui, grupe vidutinio amžiaus verslininkų iš Tokijo ir tirdavo jų miego ypatumus, ar pagerėjo jų miegas miške ar nepagerėjo, buvo tiriamas ne tik paties miško poveikis, vaikščiojimo miške, bet ir medienos eterinių aliejų poveikis. Pats pavadinimas irgi iš japonų kalbos kilęs shinrin-yoku. Shinrin – miškas, yoku – maudytis, nes tai yra pojūčių panardinimas į miško atmosferą, toks metaforiškas terminas.

– Kokia yra miško nauda žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai?

– Remiantis japonų mokslininkų tyrimais, tai, visų pirma, akivaizdžiai pagerėja imunitetas. Daktaras Qing Li atrado, kad pabuvus miške suaktyvėja organizmo natūraliosios ląstelės žudikės, kurios aptinka žmogaus organizme patogenus ir juos sunaikina, tai yra kovoja su ligų sukėlėjais. Taip pat sumažėja streso hormonų, normalizuojasi kraujospūdis, pagerėja miegas, atmintis, gebėjimas susikaupti.

 

Daroma nemažai tyrimų su vaikas, kurie turi dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD). Išsiaiškinta, kad užtikrinus tokiems vaikams reguliarią veiklą gamtoje 50 proc. sumažėja populiariųjų vaistų nuo ADHD poreikis. Daugybės sutrikimų mes galėtume išvengti jeigu neuždarytume vaikų patalpose. Šiuolaikiniai vaikai statistiškai apskritai lauke praleidžia 10 proc. viso savo būdravimo laiko.

 

Aišku, tėvai rūpinasi vaikų saugumu, dabartiniuose miestuose ne taip saugu ir jie turi pagrindą nerimauti, bet ir atsiradus skaitmeninei televizijai vaikas atsisėdęs visą parą gali rasti ką pažiūrėti, taip pat, aišku, žaidimų konsolių atsiradimas,  tai atsiliepia vaiko sveikatai ir ne tik psichinei, bet išsivysto ir trumparegystė, ir diabetas, nutukimas. Mokslininkai visi sutaria, kad vis dėlto nauda buvimo lauke nusveria pavojus.

– Kaip kiekvienas iš mūsų gali praktikuoti miško terapiją savarankiškai?

– Visų pirma optimaliausias laikas būti miške yra bent 2 valandos. Poveikis prasideda nuo 20-ies minučių, bet pabuvus miške dėmesingai 2 valandas poveikis trunka savaitę. Patariama išsijungti telefoną arba palikti jį namuose ir pasistengti pasimėgauti. Svarbiausias dalykas tai mėgautis per pojūčius – kokie garsai šiandien, koks garsovaizdis miško? Nes jis visą laiką keičiasi, nuo metų laiko, nuo paros meto, pavasarį vyrauja dažniausiai paukščiai, dabar rudenį nuščiuvęs miškas, bet garsų yra, lapai krentantys, o per lietų kaip įdomu. Gal išgirsite kažkokią melodiją, ritmą?

 

Pabandykite tylą išgirsti, tyla riša visus garsus. Patyrinėti, kas sudaro miško kvapą. Pauostyti ir medžių kamienus, lapus, pasižiūrėti, kokie jų kvapai. Šiuolaikinio žmogaus  uoslė ganėtinai susilpnėjus, nes mums kasdien jos nereikia, mes į darbą einam ne pagal uoslę, mieste reikia ją net ir nuslopinti, kad nejaustum nemalonių kvapų. Be to sintetiniai kvapai ganėtinai nuslopino mūsų gebėjimą atskirti tuos subtilius natūralius gamtos kvapus.

 

Sakoma tam, kad uoslė lavėtų, reikia kasdien pauostyti bent tris skirtingus dalykus. Taip pat galima liesti mišką, nes šiuolaikinis žmogus gyvena tokioj aplinkoj kur per daug lygių paviršių, mes negaunam stimuliacijos. Galima liesti mišką delnais, kita delno puse, skruostu, pasižiūrėti kokios faktūros ir ne tik faktūros, bet ir kokia temperatūra, šilta ar šalta, drėgna ar sausa.

Visą pokalbio įrašą rasite čia

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Skelbti komentarą